Šia tema laidoje „Sveikatos DNR“ ciklui „Žurnalisto darbas iš arti“ buvo prabilęs psichologas, psichoterapeutas Edvardas Šidlauskas, o taip pat naujienų portalas tv3.lt pasikalbėti šia tema kreipėsi į psichologą, psichoterapeutą Gediminą Navaitį.
Dalijamės su jumis išsamiu pokalbiu, kuris padės geriau pažinti propagandinius naratyvus ir suvokti, kaip veikia jos mechanizmai. Taip pat dalijamės praktiniais patarimais, kaip ją atpažinti kasdieniniame savo sraute.
Propaganda – kas tai?
E. Šidlauskas laidoje pasakojo, kad propaganda – tai būdas skleisti informaciją, o tame skleidime yra tam tikros prievartos elementų. Pasak jo, tai žinutė, idėja, kuri brukama per jėgą, yra vienpusė, nepilna, naudinga tam, kas ją skleidžia.
Dėl to jis tuo pačiu paaiškino „informacinių karų“ sąvoką. Pasak specialisto „karu“ yra vadinama, nes viena pusė skleidžia savo naratyvą apie tam tikrą politinę, geoopolitinę ar kitą tikrovę, o kita savo.
„Tame yra išskaičiavimo, bandoma taip paveikti žmonių protą, kad būtų paveiktas ir elgesys. Idėja lemia emocinį atsaką ir jausmus – tai tam tikras žmonijos, sociumo, tam tikros visuomenės dalies propragavimas, mėginimas programuoti sau naudingu būdu“, – dalijosi jis.
Pasidomėjus, ar propagandos, melo ir manipuliacijos sąvokos tarpusavyje persidengia, jis nurodė, kad propaganda yra platesniu mastu naudojamas informacijos skleidimas, o manipuliacija – tai labiau individo paveikimui skirta priemonė.
Kalbėdamas apie melo ir propagandos ryšį pašnekovas nurodė, kad propaganda ne visuomet pateikia melagingą informaciją. Neretai tai – ne pilna, tačiau teisinga informacija.
„Pavyzdžiui, Jonas šiandien nerinko grybų – taip galime pateikti, kad jis tinginys. Galime pateikti kitą sakinį, kad grybų nėra, jie neauga, tai parodys tiesą.
Jeigu propaganda norėtų, kad Jono neišrinktų į prezidentus, tai akcentuotų tai, kaip blogą darbą. Visi sakytų, koks Jonas blogas, nedirba, bet iš tikrųjų grybų net nėra. Tad propaganda neapgavo, bet visko ir nepasakė“, – pavyzdžiu dalijosi jis.
G. Navaitis taip pat dalijosi, kad propagandos idėjos platinimas nėra paremtos vien melu. Pasak jo, tame ir slypi tokios informacijos veiksmingumas – joje sujungiami tikri, iš pirmo žvilgsnio patrauklūs teiginiai, kartu su klaidinančiomis išvadomis.
„Jeigu kalbėtume apie antivalstybinę ir antilietuvišką propagandą iš mūsų kaimynystėje esančių valstybių, matytume, kad net ir rusiška bei baltarusiška propaganda skiriasi. Vis dėlto jų veikimo principas panašus: pirmiausia pateikiami teiginiai, su kuriais sunku ginčytis, o paskui prie jų prijungiamos norimos politinės išvados.
Pavyzdžiui, apie lietuvius gali būti kalbama kaip apie darbščius, draugiškus, paprastus žmones. Tokiame teiginyje nėra nieko įžeidžiančio.
Tačiau vėliau prie jo prijungiama mintis, kad esą blogi politikai atskyrė vieną tautą nuo kitos, o jeigu jos vėl būtų suvienytos, paprastas žmogus gyventų geriau, turėtų daugiau galimybių prekiauti ar keliauti. Tokiu būdu po truputį pereinama prie pagrindinės žinutės, jog žmogui neva nereikia savo valstybės“, – pavyzdžiu dalijosi jis.
Propagandos ir sąmokslo teorijų ryšys
G. Navaitis taip pat pokalbio metu pateikė įdomią įžvalgą – esti ryšys tarp propagandos ir sąmokslo teorijų. Pasak jo, sąmokslo teorijos tampa tarsi vartais į propagandos pasaulį.
Anot jo, žmogui neretai siūloma daugybė patrauklių, intriguojančių pasakojimų: apie plokščią Žemę, slaptas pasaulio valdžias, tariamus nuslėptus faktus, o nors tai vieniems atrodo pramoga ir smalsumą tenkinantys tyrinus, pasak jo, tyrimai rodo, kad patikėję sąmokslo teorijomis daug lengviau patiki ir propagandine informacija.
„Jeigu žmogus patikėjo vienu visiškai nepagrįstu teiginiu, jam vėliau lengviau patikėti ir kitais. Iš pradžių tai gali būti pasakojimas apie plokščią Žemę, vėliau apie slaptai pasaulį valdančias grupes, o dar vėliau apie tai, kad valstybė ar jos valdžia esą veikia prieš savo piliečius.
Todėl iš pirmo žvilgsnio atrodytų, kad tarp pasakojimų apie driežus, užvaldžiusius pasaulį, ir politinės propagandos nėra jokio ryšio, tačiau žmogus, priėmęs pirmuosius teiginius, tampa gerokai imlesnis ir politinėms manipuliacijoms“, – dalijosi jis.
Tuo tarpu E. Šidlauskas pasakojo, kad svarbią reikšmę propagandoje taip pat užima informacinis mūsų burbulas. Tam iliustruoti laidoje pašnekovas pateikė pavyzdį:
„Praeitame amžiuje buvo tokio Solomano Asho psichologinis eksperimentas. Būdavo pakviečiamas žmogus į studiją ar patalpą, kur devyni žmonės būdavo samdyti aktoriai.
Jo metu buvo užduodamas absoliučiai akivaizdus klausimas: klausiama, kuris pagalys yra ilgesnis už kitą. Visi atsakydavo klaidingai – ten, kur balta, sakydavo, kad yra juoda. Įprastai didesnė tikrų į eksperimentą atėjusių žmonių dalis tam pritardavo, sakydavo, kad balta yra juoda, nes tiesiog nenorėdavo išsišokti.
Tai atsakant apie burbulą, dažniausiai žmonės, linkę pritarti burbulo nuomonei, nebeturi savo nuomonės, nes bijo iš jo iškristi.“
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
